Žaidimų terapija – kodėl terapija neturi būti sunkus darbas

Paprašykite septynmečio papasakoti, kas jį išgąsdino, ir dažniausiai jis tik gūžtelės pečiais. Duokite tam pačiam vaikui kelias figūrėles ir keletą kaladėlių – ir per dešimt minučių tai, kas baisu, įgaus formą, vietą ir pabaigą. Šis atotrūkis tarp to, ką vaikas geba pasakyti, ir to, ką geba parodyti, – visas žaidimų terapijos pagrindas.

Žaidimų terapija nėra lengvesnė „tikrosios“ terapijos versija. Tai metodas, pagrįstas tuo, kad vaikai patirtį apdoroja veiksmu gerokai anksčiau, nei geba ją apdoroti pokalbiu. Terapeutas nesėdi priešais vaiką ir jo neklausinėja. Jis sėdi šalia ir atidžiai stebi, kas statoma, griaunama, slepiama ir gelbstima.

Ką žaidimų terapija duoda vaikui

Būdas pasakyti tai, kas sunku

Žaislai leidžia vaikui išreikšti jausmus ir įvykius simboliškai, nebūtinai juos įvardijant. Bijoti gali lėlė – tada vaikui nereikia prisipažinti, kad bijo jis pats. Bokštas gali sugriūti ir būti atstatytas. Tai kur kas mažiau baugina nei tiesioginis klausimas, o vaikui, kuris dar neturi žodžių savo emocinėms būsenoms nusakyti, tai dažnai vienintelis įmanomas kelias.

Santykis, kurio vaikas pats nori

Kadangi žaisti malonu, vaikas terapeutą ima laikyti žaidimo draugu, o ne tuo, kuris atlieka procedūrą. Šis ryšys – ne malonus šalutinis poveikis, o darbo sąlyga. Saugiai besijaučiantis vaikas per užsiėmimą daugiau atskleidžia, daugiau bando ir ištveria daugiau sunkumų.

Kaip įrengti kabinetą

Pakanka nedidelės erdvės

Veiksmingai žaidimų terapijos erdvei nereikia didelio kambario. Svarbiausia – erdvės organizavimas: vaikui pasiekiamos vietos priemonėms laikyti, kad jis galėtų jas rinktis pats, laisvas grindų plotas judėti ir kampas, kurį galima paversti ramia vieta. Dėžės ir žemos lentynos užsiėmimui duoda daugiau nei kvadratiniai metrai.

Įtraukite žaidimų kambario elementų

Minkštos modulinės konstrukcijos, tuneliai, vieta palaipioti – visa tai įneša į užsiėmimą judėjimo, o tai svarbu dvigubai. Judėjimas naudingas kūnui ir suteikia vaikui leistiną būdą išlieti įtampą, kai tenka dirbti su sunkia tema. Užsiėmimas, kuriame galima pereiti nuo statymo prie laipiojimo ir ramaus sėdėjimo, vaiko dėmesį išlaiko daug ilgiau nei užsiėmimas prie stalo.

Metodai, su kuriais susidursite

Vaidmenų žaidimai

Prisiimdamas vaidmenį, vaikas gali išreikšti jausmus, kurių kitaip nepripažintų. Suvaidinti tėtį ar mamą, gydytoją ar piktadarį – saugus būdas išbandyti reakcijas į situacijas, kurios realiame gyvenime sunkios, ir pamatyti, kas nutinka, kai reakcija pasikeičia.

Menas ir konstravimas

Piešimas, tapymas ir statymas padaro vidines būsenas apčiuopiamas. Tai, ką vaikas pastato ir kaip paskui elgiasi su savo statiniu, suteikia informacijos, kurios neduotų joks pokalbis. Ypač konstravimo žaidimai leidžia terapeutui stebėti pokyčius laikui bėgant: ar statinys tampa aukštesnis, saugesnis, labiau uždaras?

Pasakojimai

Terapeutas pradeda istoriją, o vaikas ją tęsia. Vaikų sugalvoti pasakojimai dažnai labai tiksliai atspindi jų pačių rūpesčius ir viltis, o užbaigdamas istoriją vaikas gali suteikti pabaigą sunkiai situacijai – tokią, kokios tikrovė dar nepasiūlė.

Skirtingas amžius – skirtingas žaidimas

Maži vaikai. Jų gebėjimas bendrauti žodžiu ribotas, todėl didžiąją darbo dalį atlieka lėlės, kaladėlės ir žaidimų rinkiniai. Žaidimas vaiką atpalaiduoja ir palengvina saviraišką.

Paaugliai. Jiems paprastai geriau tinka labiau struktūruotos formos – strateginiai ir vaidmenų žaidimai. Tokie žaidimai leidžia kalbėti apie socialinį nerimą, bendradarbiavimą ir problemų sprendimą, pokalbio tiesiogiai nesukant apie patį paauglį.

Suaugusieji. Rečiau, bet būna ir taip: metaforinės kortelės, stalo žaidimai, kūrybinės užduotys. Žmogui, kuriam sunku kalbėtis tiesiogiai, verta turėti netiesioginį kelią.

Kaip tęsti namuose

Žaidimų kampelis

Atskiras, saugus kampelis su įvairiomis priemonėmis – dailės reikmenimis, statybinėmis kaladėlėmis, figūrėlėmis – pratęsia užsiėmimuose pradėtą darbą kasdienybėje. Kad jis veiktų, pakanka trijų taisyklių:

• Pasirūpinkite, kad jame nebūtų dėmesį blaškančių daiktų ir pavojų.
• Aprūpinkite jį priemonėmis įvairiems žaidimams: kūrybiniams, konstravimo, vaizduotės.
• Leiskite vaikui jį įsirengti pačiam. Jausmas, kad kampelis priklauso jam, – viena iš priežasčių, kodėl jis naudingas.

Metodai kasdienėmis akimirkomis

Pokalbis per pirštininę lėlę prieš miegą, kartu sugalvota istorija, leidimas vaikui vadovauti žaidimui – tai ne terapija, bet čia veikia tas pats mechanizmas, ir tai padeda palaikyti ryšį tarp užsiėmimų.

Kur čia tinka minkštos kaladėlės

Didelės magnetinės porolono kaladėlės – naudinga terapijos kabineto priemonė, nes vienu metu atliepia kelis poreikius: tai konstravimo žaidimas, konstrukcija laipioti, fizinė kliūtis, kurią reikia įveikti, ir ramybės kampelio sienos, kai vaikui reikia pasitraukti. Terapeutas pertvarko kabinetą pagal vaiką, o ne pritaiko vaiką prie kabineto.

Peržiūrėkite rinkinius arba paskaitykite, kaip kaladėlės naudojamos terapijoje.

Trumpai

Žaidimų terapija veikia, nes pasitinka vaiką ten, kur jis jau yra. Ji nereikalauja, kad vaikas pirmiausia išverstų savo patirtį į suaugusiųjų kalbą ir tik tada su ja būtų galima dirbti. Turėdami erdvę, kurioje gali judėti, priemones, kurias gali formuoti, ir suaugusįjį, kuris stebi nevadovaudamas, dauguma vaikų parodys, kas vyksta, gerokai anksčiau, nei sugebėtų tai papasakoti.