10 minkštų žaidimų kambario privalumų mažyliams

Minkštų žaidimų kambarys – porolono formos, čiuožyklos, tuneliai, viskas paminkštinta – atrodo kaip vieta išlieti energiją lietingą popietę. Toks jis ir yra. Bet kartu, nors tai ir nekrenta į akis, jis yra viena veiksmingesnių raidos aplinkų, kokias galima suteikti mažam vaikui, nes viskas, kas ten vyksta, vyksta per paties vaiko kūną ir jo paties sprendimus.

Toliau – dešimt dalykų, kurių mažylis iš tikrųjų mokosi minkštų žaidimų kambaryje. Pravers, jei renkatės, kur nueiti, ir dar labiau – jei tokį kambarį planuojate įrengti.

1. Sensorinė raida

Minkštų žaidimų kambarys pilnas sensorinių dirgiklių. Lygi čiuožykla, minkštas porolonas, tai minkštesnis, tai tvirtesnis pagrindas po kojomis – visa tai lavina lytėjimą. Ryškios spalvos ir įvairios formos lavina regą ir regimąjį erdvinį suvokimą. O kiekvienas įlipimas, persivertimas ir nušokimas treniruoja vestibuliarinę ir proprioceptinę sistemas: pusiausvyrą ir kūno padėties erdvėje pojūtį. Dvimečiui tai ne šalutinis poveikis. Tai ir yra svarbiausia.

2. Motorika

Tuneliai, per kuriuos galima ropoti, laipteliai, kuriais galima lipti, vieta bėgioti – pati erdvės sandara nuolat siūlo naujų būdų judėti. Tokia įvairovė vienu metu lavina stambiąją motoriką (bėgimą, šokinėjimą, laipiojimą) ir smulkiąją, nes kraštų griebimas, rankenų laikymas ir smulkesnių elementų dėliojimas – to paties žaidimo dalis.

3. Socialiniai įgūdžiai

Minkštų žaidimų kambarys retai būna tuščias – ir tai esmė. Dalytis įranga, laukti savo eilės, susitarti, kas pirmas, – čia to mokomasi vieninteliu įmanomu būdu: su kitais vaikais ir dėl to, kas iš tiesų rūpi. Empatijos ir bendradarbiavimo išmokstama derantis, o ne klausantis paaiškinimų.

4. Pažintinė raida

Išsiaiškinti, kaip pralįsti pro konstrukciją ar kaip užlipti ant to, ant ko iš pirmo žvilgsnio neužlipsi, – tai ankstyviausia problemų sprendimo forma. Priežastis ir pasekmė – visur: pastumi – pajuda, per daug pasviri – nukrenti. Vaikas šias taisykles atranda jas išbandydamas, todėl ir įsimena.

5. Emocijų reguliavimas

Minkštų žaidimų kambarys – kontroliuojama aplinka su tikrais, nors ir nedideliais nusivylimais. Kopėtėlės šiek tiek per aukštos, laiptelis, ant kurio nepavyksta užlipti iš pirmo karto. Susidurdamas su nesėkme ir ją įveikdamas, vaikas sužino, koks jausmas yra nusivylimas ir kad jis praeina. Kitaip to išmokyti sunku.

6. Fizinis aktyvumas

Bėgimas, laipiojimas ir šokinėjimas – darbas širdžiai ir kraujagyslėms, o šiandien vaikai tokio krūvio gauna mažiau nei anksčiau. Minkštų žaidimų kambaryje judėjimas yra savaime suprantamas, o ne kažkas, ką reikia organizuoti, – būtent todėl toks kambarys tinka ir vaikams, kurie priešinasi organizuotai mankštai.

7. Vaizduotė

Konstrukcija, kurioje galima įžvelgti pilį, laivą ar olą, duoda vaikui pagrindą istorijai. Vaidmenų žaidimas – ne pertrauka nuo raidos: būtent jame vienu metu lavinama kalba, įvykių sekos supratimas ir gebėjimas pažvelgti kito akimis. Atviras, perstatomas rinkinys tai daro geriau nei teminė konstrukcija, nes temą palieka pasirinkti vaikui.

8. Rizikos vertinimas

Vaikams reikia išbandyti savo ribas – ir jie tai padarys vienur ar kitur. Paminkštinta aplinka leidžia tai daryti ten, kur klaidos kaina – minkštas nusileidimas. Užlipti šiek tiek aukščiau, nušokti iš šiek tiek didesnio aukščio – tai apskaičiuota rizika, ir būtent ją prisiimdamas vaikas susidaro tikslų supratimą, ką gali jo kūnas. Iš patirties kylantis atsargumas patikimesnis nei atsargumas, išmoktas iš pamokymų.

9. Kalba

Socialinė minkštų žaidimų kambario pusė skatina vaikus kalbėti – reikia pasidalyti įrangą, pasiūlyti žaidimą, paprieštarauti taisyklei. Žodynas sparčiausiai auga kitų vaikų draugijoje, nes yra dėl ko juo naudotis.

10. Laikas su suaugusiuoju

Minkštų žaidimų kambarys – viena iš nedaugelio vietų, kur suaugusysis gali būti šalia nevadovaudamas. Žaidimas kartu ar tiesiog buvimas šalia, kol vaikas žaidžia, stiprina ryšį, be to, suaugusysis gauna retą progą netrukdomas stebėti, kaip vaikas juda, sprendžia problemas ir susitvarko su nesėkme.

Ką tai reiškia įrengiant kambarį

Visi dešimt aprašytų privalumų kyla iš aplinkos, o ne iš konkrečios įrangos. Praktiškai tai reiškia:

• Judesių įvairovė svarbesnė už įrangos kiekį. Ant ko užlipti, kur pralįsti, ant ko užšokti, kur pabėgioti. Keturios funkcijos mažame plote vertingesnės nei viena didelė konstrukcija.
• Perstatoma konstrukcija geresnė už stacionarią. Rinkinys, kurį vaikai gali perstatyti, vis kelia naujų užduočių. Stacionari konstrukcija „išsprendžiama“ vieną kartą.
• Minkšta visur, ne tik po kojomis. Minkšta grindų danga sušvelnina kritimus. O tai, kad minkšti ir patys elementai, leidžia vaikui apskritai ryžtis rizikuoti.

Būtent tai turėdami omenyje gaminame „JollyHeap“ kaladėles: jos pakankamai lengvos, kad vaikas jas neštų pats, pakankamai didelės, kad iš jų būtų galima statyti, minkštos, be kietų briaunų, ir sujungiamos magnetais, todėl siena virsta tuneliu, o tunelis – laipteliu. Peržiūrėkite rinkinius arba pažiūrėkite, ką iš jų stato kiti.